Iš tavo akimirkų gyvenimu sninga Visur balta Pribarstyti pėdsakai svetimų žingsnių tavęs nežavi Brendi pūsnynais ir nežinai kur Svarbiausia Toli nuo visų Kuriuos neši savyje ir neišleidi Bijai dar vienos akimirkos Dar kelių pėdsakų Kuriems gali pasiduoti instinktai Vedami nematomos baimės Kuri užkloja tavo kelią Dar nespėjus tau žengti
Netikėtai užbridau pas nabagėlį-Raimondėlį ir tapau ištiktas šoko. Ir kas nuostabiausia, kad iš tiekos "komentarščikų" nė vienas neįžvelgė didelės klaidos. Tarp kitko ir aš suabejojau savąją atmintimi, juo labiau jau pavytinta (tarsi kokia dešra), atmintimi, be to ir privatus biznis prišnerkštė visokiausių kalbos "subtilybių", jog net kvapą užgniaužia. O dievai, o protėvių vėlės, kaip visgi rašosi žodžiai: pusnis, pusnynai? Pasistatau kopėčias prie knygų lentynų ir remdamasis tik viena koja, nes kairioji nestipri - įkūnyta tik per inplantą, nusitraukiu 2004 m. "Šiuolaikinės lietkalbės žodyną" ir atrandu savo tiesą, žodis pusnis ir kt panašūs, rašomi "U" be brūkšnio. Dar ištraukiu ir greta stovintį 1947m. "Dabartinį lietuvių kalbos žodyną", kuriame toks pats šio žodžio rašybos traktavimas - "U" be brūkšnio.
Ne kokia šlovė visgi supa seniai poetaujantį Raimonduką. Bet dievai jo nematė - žmogelis "turi savo nuomonę" ir niekam neleidžiama ją iš vartojimo (nuomonės) išbraukti.
Sėkmės, Raimondėli, ir gyvuok, kad ir tūkstantį metų, nes tavoji teisė aukščiau už kitas tiesas.
O tia kats? Kolizija taip?!(...Pet kats po galaits yra ta kolizija...? Ai , tiek to, netsvarpu, nėra tam laiko), prendi, jau nuprendiu toliautsiai pradzioje, o papaigoje paaitskėja, kad dar netspėjai net zengti, taip? Tia logitska tsitaip, taip? Pet its kur tada atsiranda pėdsakai, jeigu niekats dar netspėjo nė zengti, m?! Tuojau jūts man vitsi laktstytsit teptinmyliaits pataits jeigu tsitaip! Jei tsitaip griautsit poeziją ir valtsypę, taip!
Gal paiimk pas Iliziją Ilzę gramatikos pamokas. Pas Feliziją Lizą nueik, kaip ranka nuims žiemos išgyvenimus.
Čiukčia išeina iš jurtos, mato sniegą. Važiuoja rogė - sniegas. Bet klimatas keičiasi, žmogau. Sniegas dafliacijoje.
Dabar Poezijos xxi amžius. Įsikerti? Nebedaryk gėdos pavasariui, žiema baigėsi.