Rašyk
Eilės (70705)
Fantastika (2140)
Esė (1678)
Proza (10214)
Vaikams (2432)
Slam (55)
English (1077)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai stoviu ant šios metalo krūvos ir pro griuvėsius ir elektros laidos stebiu tekančia saulę, tiesiog fiziškai jaučiu, kaip mano venomis šniokščia pirmykščio medžiotojo kraujas. Užverčiu galvą aukštyn, prisimerkiu, jau nebematau nei saulės, nei griuvėsių, jaučiu tik gerai pažįstamą kvapą. Tai moters vaginos kvapas. Lyg patyręs medėjas sėlinu to kvapo link, ir tada pamatau jas.

Tarytum priešo durklas  persmelkia skausmas, toks stiprus, kad net salstelėjęs ir aš nebyliai meldžiuosi, kad visai tai nebūtų tik sapnas. Jos atėjo, jos tikrai atvyko į mano apgriuvusios karalystės rūmus!
Dvi laumės: balta ir juoda, švelni ir kieta, ar bent jau taip atrodo iš jos kietai sučiauptų lūpų ir niekinamo žvilgsnio. Man patinka tokios, tiesą pasakius, tokios dar labiau nei švelnios paklusnios katytės. Juodoji amazonė, įbedusi savo įžūlų žvilgsnį, kresteli galva it suerzinta kumelė ir juodi palaidi karčiai nuvilnija iki pat jos riestos sėdynės.

Įsišėlusi vaizduotė kaipmat prigalvoja jai šimtus bausmių, šimtus maloniai kankinamų išbandymų, mintyse jau girdžiu, kaip ji maldauja: sustok, sustok, liaukis, o, mano rūstusis šeimininke, atleisk man, niekui, šiukšlei, atmatai.
Prakaito lašas nukapsi ant betonuotų grindų, čia belikę tik grindys, grindys ir griuvėsiai, dar dalis kiauro stogo, o tarp jų tik mudu:  aš ir mano dar neprajodyta ristūnė.

Mintis sudrumsčia baltapūkė, kuri, tarsi iš padilbų stebėdama kaip šiurkščiai pančioju jos draugę-panterą nejučia suaimanuoja. Empatiška. Su tokiom reikia švelniau, jos nėra tokios ištvermingos, užtat atsidavusios kaip Valų korgiai.

Žinau, kad po visko vesiuosi jas abi už pavadžio, lyg trofėją, kurį taip trokštu parodyt visam pasauliui, tačiau mano sėkmingos medžioklės liudininkai bus tie patys nebylūs griuvėsiai. O jos tursens iš paskos, murkdamos iš malonumo. Pažemintos, nusiraminusios, patenkinusios savo prigimtinį poreikį tarnauti, nulaižiusios šeimininkui batus, prieš tai paglamonėjusios visur, dėl pagrindinio prizo susipešusias, lyg vaikai. Turėsiu jas išskirti, turėsiu dalinti, nei vienos nenuskriausti, juk abi nori prisipildyti, abi nori būt vienodai naudingos ir kartu pastatytos į vietą. Ant kelių, veidu į mano pulsuojančią, tvinkčiojančią, nerimstančią jėgą. Visos moterys to nori, tik ne visos pripažįsta. Kaip kad lauko gėlė stiebiasi į saulę,  moteris gręžiasi į  vyrą – jų prigimtyje užkoduota besąlygiškai paklust ir tarnaut, tik ne kiekviena tai supranta, dėl to tiek daug moterų ir kenčia vienatvę.

Šios ne, jos visiškai laisvos. Laisvos būti savimi. Pešteliu juodajai panterai per šilkinį jos kupstelį – nepatinka iki galo išravėti darželiai, nėra to lytėjimo jausmo, koks turi būt liečiant moterį, o ne vaiką.
Juodoji purkšteli, bet neinkščia, man tas patinka. Moterį noriu imt po truputį, užkariaujant vis naujus ir naujus plotus, pamažu pažįstant silpnąsias vietas, kaip tvirtovę, bet baltoji to, rodos, dar nesupranta. Ji inkščia kaip menkas šunytis vos priliesta, o man patinka nuožmios dejonės, tokios, lyg riaumotų sužeistas žvėris, kuris jau nebegali tverti.
Glostau ją, savo panterą, savo užsispyrėlę rimbo kirčiais, masažuoju vis stipriau ir stipriau, ji kenčia, nors matau, kiek jai tai kainuoja. Kad neužkutenčiau negyvai, grįžtu prie jautruolės. Ji krūpčioja ir rėkia, nors tik perbraukiu nagais jai per šonus, matyt, pirmas kartas.

Grįžtu pas juočkę, ji išsišiepia, nebegali paslėpt malonumo, bet kažkoks suknistas išdidumas neleidžia nė sudejuot, nieko, aš žinau, kaip tai pakeist. Juk mano vardas šiandien - Bausti ir Niekinti.  Pakabinu abi porai valandų, lyg museles, suraišiojęs savo tinklais. Man reikia nusičiurkšt ir šiaip atvėst,  juodukei jau po truputį nužengt iš savo butaforinio  sosto, blondinė tiesiog situacijos auka, bet ką padarysi – tegul kabo abidvi draugiškai, darniai siūbuojamos pietvakarių vėjo.

Sugrįžęs pasuku link karčiosios, šokoladinės. Kraujas kliokteli mano gyslose kai pajuntu jos geidulingą, trūkčiojantį virpulį – kiek leidžia virvės, spaudžiasi artyn ir jau beveik prilimpa, pasiilgusi mano griežto delno. Todėl plaku ją jau stipriau, ji raičiojasi, aimanuoja. Bet neleidžiu jai pasiekt kulminacijos, tik apdovanoju ilgu bučiniu. Ji įsisiurbia į mano liežuvį taip, kad suprantu, jau laikas.

Dar kiek abi paerzinu ir kai mano aukos jau alpėja  iš geidulio ir skausmo, nusivedu jas ant savo mėgstamos akmenų krūvos. Atsistoju veidu į saulę, lyg koks visagalis dievas, ir dalinu savo spindulius: vienai, kitai, vienai, kitai. Nesusimuškit mergaitės, tuoj išvesiu jus pasivaikščiot, mums visiems laikas nurimti.

Vakare, saulei leidžiantis, mes vėl drauge kopsim į akmenų kalną ir jūs vėl šveisit mano ašmenis iki blizgesio. Tegul tai bus atsisveikinimo dovana.

Rytoj, naujai dienai brėkštant, jūsų čia nebebus. Liks tik nuolankumo ir atsidavimo kvapas, bet ir jį netrukus išnešios vėjas.
O kol kas mes dar kartu – aš ir jos – esme vienos padermės prakeiktieji. Ir palaimintieji tuo pačiu.
2018-03-13 11:03
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-12 09:49
Pelas
Va čia tai suprantu pateikimas! Toks subtilus... gal net nekaltas.

Pilieti, palauk, palauk, pažiūrėk į šią pusę, matai takelį, ai, koks mielas takelis, eik juo. Ir pilietis PATS eina, ir takelis tikrai mielas, jis mato tai, kas jam patinka.

Paslaptis išlaikoma - kas, kaip, kodėl. Vienu metu net šmėstelėjo - o gi galėtų tai būti kokio gyvulio (tiesiogine to žodžio prasme), pvz. arklio, mintys, sužmogintos mintys, ir gale iki to išrutuliojama, atskleidžiama skaitytojui. Irgi būtų geras.

Tinkantis pavadinimas, jame kūrinio esmė.
Nežinau, kodėl nevertinti penketu... Vien jau tas suraišiojimas kaip muselių ir pakabinimas - wtf! - puiku!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-07 20:53
šlangeriss
Bibienė kažkokia :D youtubinis vainas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-07 14:23
Dekonstrukcionistas
Amen, aleliuja ir riešutų sviestas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-05 20:40
Čikurakas
viskas čia gerai
skaityt neužknisa
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-27 09:21
ieva3003
Tuoj tapsiu random gerbėja ir sakysiu "noriu nuo tavęs vaiko".

Jei rimčiau, gal kiek random gavosi. Toks blaškymasis nuo "aukštų frazių" ("vienos padermės prakeiktieji") iki gero buitiško humoro (taip, "Valų korgis"). Ir blondinės gaila.

Man patiko. Tema, idėja, viskas faina. Graži fantazija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-19 18:45
Erla
Kyla klausimų  dėl veiksmo vietos aprašymo: ar betoninės grindys ar betoninis pagrindas, ar tokiuose griuvėsiuose begali būti elektros laidai?
Metalo krūva, griuvėsiai, akmenų kalnas, ar viena vieta ar atskiri objektai?
Su erotika nepagavau kampo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-15 20:39
EgiZ
Vysiškai sucynku suTKPotu - kūrybiškumas pramaišiui su štampais. Tik va mąstau, ar tai negalėtų būti stiliaus ypatumas? Na, ateitis išriš.
Erotika giliai neužkabino. Bet čia gal jau skaitytojo bėda. - Matyt, per menka patirtis :(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-14 13:53
TomKomPotas
kas patiko:
a) poetiškas stilius (vaizdūs palyginimai, sparnuoti išsireiškimai);
b) pretenzijos į alegoriškumą - skaitai ir kažkur kirba mintis jog čia ne vien apie sadomazogeidulius;
c) fantazija aprašinėjant procesą ir komiški palyginimai (kad ir su valų korgiu);
d) drąsa imtis temos;

kas nepatiko:
a) lendančios klišės ir stereotipai (venomis šniokščiantis medžiotojo kraujas, viena pantera kita baltapūkė, riaumotų kaip sužeistas žvėris ir t.t.);
b) kai kur išlendantys tiesmukumai (vesiuosi už pavadžio kaip trofėją, atleisk man šiukšlei, atmatai ir pan.),
c) tyčinis ar ne patosas (vienos padermės prakeiktieji, dalinu savo spindulius);
d) pagrindinis kūrinėlio trūkumas mano akimis galėtų būti apibūdintas žodžiu "disbalansas" - iškilmingą toną keičia komiški intarpai, gilesnę mintį ar sparnuotesnę frazę keičia tiesmukumai ar vulgarumo elementai. to pasekoje kūrinėlis neatrodo nuoširdus, sunku apsispręsti erotika tai, komedija ar egzistencija. žodžiu, pavojingai laviruojama ant eklektikos ir kičo ribos.

šiaip, visai smagiai susiskaitė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-13 15:29
random_1
Čia ne tema, čia scena. Tos, kurios pasirenka kabėjimą, tiesiog mėgsta būt suvaržytos. Skonio reikalas, aišku.

P.S. Nuo vaikystės turiu aistrą šunims, tai kažkaip nevalingai įsikomponuoja jie man vis ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-13 14:49
sesė mėta
Nu random_1 - pirmam sakiny klaida: "pro griuvėsius ir elektros laidos stebiu tekančia saulę" :).
"atsidavusios kaip Valų korgiai" - bet tai kaaaii palyginimas :D

TOks random_1 stiliaus - moterys to ir tetrokšta, a ne? :)

Bet tai pakabino "porai valandų" - siaubas kažkoks. Porą valandų kabėt? Sūpuojamom vėjo?

Šiaip ne mano stiliaus literatūra, todėl sunkoka vertinti, bet labai gerai parinkti apibūdinimai, ir šiaip parašytas gerai. O toliau jau tiesiog arba patinka tema, arba ne :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą