rašyk.lt: Kūriniai / Austėja Gustaitė / Rytas

Atsibudau... Skaudančia lyg ir pagirių, kurių niekada neturėjau, galva... Su smėlio girgždesiu tarp dantų... Keista, iš kur tai... Lyg dar nebuvau mirusi... Mintys vilnija apie prarastą Mylimąjį... Vis šmėžuoja lyg koks duriantis skausmas, lyg dieglys, praėusio vakaro k0šmaro nuotrupos... Ta beprotiška kelionė snieguotu miško taku vėlų vakarą, spaudžiant - 20 C... Spigsmai, iš nevilties, besivejant tolstantį Godo, virstantys miško aidu... Beprotiškas virsmas ir tysojimas tame miško take... Ir mintys, kur slepiasi, kur miega, kaip miega, kaip tokį šaltį ištveria žiemojantys paukščiai... Ir kur dabar toji mano žaliaakė papūga?
Taip, o to smėlio, sumišusio su sniegu, girgždesys iš ten... Iš tos beprotiškos nakties... Kuri, tikiuosi, nepasikartos...

Blogas komentaras Rodyti?

2018-03-13 22:06

Nuar

Čia ne apie meilę, bet apie tai, kokios mintys skverbiasi, kai nežinai kas esi, kodėl esi ir kuo norėtum būti. Tiesiog gyveni ir bandai pasakyti, kad yra sunku. Tačiau nemoki pasakyti kodėl, nes savęs nepažįsti. Nors veikiau tokia pažintis būtų klaida, nes tada būtų rašomi kitokie tekstai. Apie kažką svarbaus, bet ne apie neapibrėžtą nieko, kas atrodo svarbu. Geriausiai padeda kokį kartą per metus alkoholinė intoksikacija.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-03-13 15:07

Pranas

Prašau, MacteAnimo, neskriausti Austėjos. Galbūt tai pirma, pati pati pirma meilė, o tamsta su dvejomis lazdomis it varnėnus vaikytumei iš motulės vyšnyno.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2018-03-13 10:08