Gal niekad dievo kaulų nematėt? -
jų mano sode bent šimtas -
ateikit
išgirsit kaip traška ledynai kaip
šnabžda veidrodžių šukės po kojomis
žiojasi rūko nasrai kaip
kapsi nuo ilčių užnuodytas rašalas
sieninio laikrodžio žingsniais
tipena pelėsiai pakampėse išskleidžia
žiedus kaip bergždžiai nuogų obelų kreivos
šakos tarytum rūdijantys pirštai bando
sukibti į maldą sutraiškyti viską delnuos bet
išeina tik vėpliški mostai ir griežia
per naktį kažkur tai dugne
titaniko smičiais...
ateikit
išgirsit