Aš po kiekvieno tavo gyvo žodžio,
Po kiekvienos tavy paskendusios dainos.
Žvelgiu į tave nežinodamas,
Ar ši akimirka kažkada sustos...
Sustos, kaip kažkada sustojai tu prie manęs,
Paprašyti dešimt centų ant kavos...
Palangos jūroj nuskendo mano kelnės... Na, naivokas pamastymas su daugybę kartų girdėta raiška. Tačiau nuoširdus, ir už tai ačiū (: Sėkmės kūryboje, ir linkiu nepabijoti atrasti kažką naujo.