Priklausomas nuo rašalo

Labas, daug laiko nekalbėjom,
Žinau, nebuvau geriausias sūnus,
Keliavau pro dykumas savo mintyse,
Ir neradau dalelės gyvenimo,
Neradau dalelės tavęs,
Neradau dalelės vandens.

Bandau keliauti pro smėlį,
Laikydamas vandenį rankos delne,
Nes tai viskas ką turiu ir viskas ko man reikia,
Ir bangos audringos, man nieko nereiškia,
Bet aš bandau stipriau kaip galiu,
Laikyti kas liko delne,
Bet nesvarbu kaip, kaip stipriai laikyčiau,
Smėlis mane sulaikys ir vanduo mane paliks.

Aš tik būnu dramatiškas,
Kaip priklausomas nuo rašalo,
Kuris priklausomas nuo vėjo,
Kuris pučia mane pirmyn atgal,
Kiauras, tuščias, apsimetu,
Būsiu čia ir rytoj,
Bet tai pabaiga šiandienos,
Pabaiga mano kelių,
Vaikščiojantis atsiskyrėlis.
Tu esi patyręs mirtyje,
Girdi mane šaukiant - „Tėve“,
Aš guliu čia ir verkiu,
Tad nuplauki mane su savo vandeniu.