...

Kai aibė vėjų guja aidą, kai
plaukai sulėtintai vaidina šį procesą,
banguodami tai padrikai
tai imituodami  nepermatomą vėsą.
Kai įsitvirtina tyla,
kurioj atrodo didesniais dalykai
nedideli, kai oras tampa pasala,
kai pasaloj įsielektrina skalikai,
kai regisi – tuoj prasidės
jo didenybė Vakaras Antrasis,
tik turi baigtis iš mažos raidės
diena ir jos patetiškosios frazės,
tačiau dar atsitinka ir menka
nenumatyta smulkmena, nusenka
apglėbti bandanti ranka,
ką tik kedenusi flamenką,
išdžiūsta gomurys, todėl sausai
išsprūstantį pakaks to,
savi ir svetimi – nors nevisai –
išgirdę staigiai išsilaksto.