Nesimiega šiandien miestui,
Pasaulis virtęs geležtėm vėl,
Dar kart kvėpuot pradėjo veltui,
Krūtinei kylant, pjauna vis aštriau
Ir Dievo, Budos laimei, nebepripažįsta,
Gal traukiniai tamsoj, įjungę
Pragaro vartus
Pasaulį nuramins, šį kart -
Prasmingai nakčiai
Ir miestas vėl užmigs
Ryte iš naujo
Pripažindamas
Ir Dievą
Ir
Tave patį