―fermi⟶

besisukdama
prabėgai pro mane
nuo vėjo gūsio mirktelėjau
tuo tarpu dingo elektra
ir tu su ja, dabar
mes esam būtent ten
kur mums skirta būti.

matai, kuprinėje nešiausi
mažiausiai tris pasaulius:
piktoko veido lietuvis
kuris pasisveikindamas
kilsteli galvą. pažvelk -
kol mes karuselėj
iš susiliejusio užribio
išregėsi
kiekvieną atomą.

tornado viršūnėje švelniai
ištiesi rankas tave
ištraukęs rodau visą margą rojų:
antai - nuo nyčės ūsų laša jėzaus kraujas, kantas
itin komfortabiliai apsėdęs
kėdę glosto murkiančio
markso pagurklį.
žaisim
aš būsiu tamsa
tu būsi sirena
ant gaisrinės stogo

atsargiai! (nuo krašto debesies
nuslydus kojai) ar matai, tenais apačioje
berniukai su žaisliukais mums atneš naują rytojų tu
tu mano prisiminimų dėžutė abu
mes abu mokam saugoti paslaptis
aš žinau
iš kur tu
žinau
kur gyveni