baladė apie sekso skandalą

staipos stirnos žaliaakės,
patinai visai apakę -
šitiek grožio, tiek gausos -
ir iš to jokios naudos?
kapso žemę jie kanopom,
akis varto, kvėpuoj šnopom -
ką, stirnaitės šiaip ganysis,
patinai kol baubs neknisę?
juk galiūnai ne šiaip sau-
pedagogai ir daugiau -
režisieriai, politikai -
visus veda galas plikas.
nors vasario viduriukas -
paslėpsniuos pavasariukas,
nors pakaušis beveik dykas,
kelnes drasko baravykas.

seilės tįsta, linksta kojos
aplink stalą paropojus,
patinėliui visai striuka -
gal parodyt trikampiuką?
ne, rimtai, gal iš tiesų,
kombinaciją trijų
suraityt be jokių triukų -
špygą riebią neužtrukus?
kol galva nesusisuko
nuo nupiginto vyniuko,
žandan pykštelt antausiuką,
čiau, adjos - ir baigtas kriukis.

o po metų dešimties
sprogdint bombą kaip išties,
geismu karštu suputojęs,
jis voliojos man po kojom.
kas tiesa, kas pramanai -
nieko tikro nežinai,
už tai sprendžiant kas ir kaip,
sutrumpėja vakarai.

ir močiutė Marija, prisiminus
kaip į ją pusbernis piemuo Vaciukas,
kai ji buvo nusisukus, metė
šiltą karvės blyną ir vis laikė kelnių klyną,
sako - ale va kaip yr, matai -
priekabiavo... negerai...
reiks papasakot Juozukui -
pakraus malkų tam dundukui

jei nėr šitam senaties,
bus dar veiksmo, bus išties...