Pirmiausia, būkite gera, nepykite. Paskaičiau, nors jūsų eilėraštis rimtas, bet aš gi - bebesėlis, tai mano tuščioje galvelėje tuoj suspurdo tokia mintis.
Darkartą, atleiskite, noriu jus palinksminti. Sėkmės ;O)
Kaita
Žiemos keliais – Vasaris apsiblausęs,
rankioja Sausio prarastas natas. Gal ras?
Ant vienos kojos stypsanti Kaliausė
užkalbina: – Liūdesiui ko pini kasas?
Baltais akordais grojo jaunas sausis,
žemę apgaubdamas simfonijų migla.
Ir vakarais biro melodija gražiausia,
Pilnėdavo dangus žvaigždžių svita.
Skruostą bučiavo, glaudėsi, kuždėjo,
Kad net kaliausė išgražėjo, virtusi kita.
Vasaris ėjo ir trumpėjo vis, trumpėjo,
Kovas už kampo laukė, rankoje – plyta.
Be to - poezijoje vieną kitą žodį galima sukirčiuoti ne pagal taisykles. Tuo labiau, kad yra tendencija, kad tą patį žodį galima bus sukirčiuoti dvejopai - tokių žodžių daugėja lietuvių kalboje. Tai ir liečia žodžius su priesaga -dam.