Pica

Penktadienis - picos diena. Kai gaminame ją namuose, negaliu atsispirti ir nepačiupti ką tik sutarkuoto ir picai gaminti paruošto sūrio. Pirštų galiukais čiupt vienąkart, antrą, ir švelnus priekaištas, kad tuoj jau ir picai nebeliks. Nieko negaliu padaryti. Kai ruošiu picą viena, nusidėti sau leidžiu daugiau. Tarkuotas sūris - visai kitoks: daug daug skanesnis, smulkus, purus, rodos, pats tirpsta burnoje. Kada paskutinį kartą skanavai gaminimui paruoštą tarkuotą sūrį, tešlą? Nusideginai lūpą karšta arbata? Išsimaudęs duše prisiminei, kad pamiršai rankšluostį? Teko bėgti švariomis pėdomis per nešvarias grindis? Vėl pametei pirštines? Žiūrėjai jau matytą filmą? Neprisiminei, ar užrakinai duris? Mažos smulkmenos. Saldžios nuodėmės. Žavingos ydos. Jos paverčia tave išskirtiniu, gražiu, vertu meilės. Nebūtina būti pirmūnu, tobulai žaisti tenisą ar skambinti pianinu. Gražiausias tu tada, kai būni savimi, namie, slaptai nugvelbi paskutinį saldainį ir vėl pramiegi troleibusą, nors vakar planavai užmigti anksčiau, bet gavosi kaip visada. Juk ir pica skaniausia ta, kurią gamini namie, pagal savo receptą, su daug ingredientų ir prieskonių:) Skanaus!