Žvigsnį smeigiu, akim nulydžiu vis dažniau,
Baltam lape vietos neradau,
Žodžiai gerklėje įstrigo.
Ištart kas kart sunkiau.
Tik užrašyt – bijau.
Stoviu tamsoje vienui viena,
Paėmus rašiklį į rankas,
rašau, trinu ir vėl rašau,
plėšau baltą lapą į skutelius.
Minčių tiek daug,
žodžių nesurandu,
o gal surast bijau
ir vėl silpna pavirst...
Tiesiog bijau...
paslyst,
parklupt
ir vėl nusivilt.