kol mes išeiname
ir grįžtame
pėdose suspėja
įstrigti
vyzdžių strėlės,
mažose pėdutėse
šlubčiojančiose
išėjimą.
ar mūsų smegenys
šlubuoja tada
kai išeiname,
ar kai grįžtame?...
o gal esame
bešlubiai,
tie,
idealių
veido bruožų
ir tobulų žvilgsnių
atstovai,
kuriems
numovus
batus
pasimato
jų tobulos
pėdos,
visiškai
be strėlių
ir randų,
nuo kurių –
šiurpuliai
perbėga
nugara
2018-02-01 00:06
4 mažos pėdutės
2018-01-31 13:28
smegenys
nusitaikiusios
neįgalumo
grupėn
siekia
nedarbingumo
lyg
uždraustą
vaisių
randai
nenyksta
perplaukus
nesaugiai
upę
a
girdi
apsirenk
man
baisu
2018-01-31 12:14
Apie šiurpuliukus nugaroje. Skaičiau apie tokį tyrimą, kad du trečdaliai žmonių kartais patiria tokius šiurpuliukus klausydami muzikos (dažniausia liūdnos), o vienas trečdalis - niekad nepatiria, nežino to pojūčio.
Įdomu, kaip su poezija?
2018-01-31 09:13
apie tarpusavio nejautrumą, gal - abejingumą... Kvietimas susimąstyt:
"ar mūsų smegenys
šlubuoja tada
kai išeiname,
ar kai grįžtame?"
patiko...
2018-01-30 21:31
nepamenu bet gal galite šį mano palaikymą laikyti anuom
2018-01-30 21:23
daugiau
nė
žodžio –
tik
neišsitarkit
kad
vėl
mane
tiktai
palaikėt
ja
:D
2018-01-30 21:17
afroditiškas