Humoreska „Verslo idėja“

Kiek daug rašančių čia ir kaip sunku išleisti savo eilėraščių knygą. Net nacionalinės premijos laureatai leidžia savo knygeles kelių šimtų tiražu. Sukūriau verslo idėją. Viską apgalvojau iki smulkmenų. Ir tiražas bus didelis, ir menas bus prieinamas liaudžiai. Tereikia sudaryti sutartį su Grigiškių popieriaus fabriku.
Įsivaizduokit, nusiperkate tualetinio popieriaus pakuotę, ant kurios parašyta:

Aš popierius, kvapnus, švelnus,
Nupirkę neškit į namus.
Aš būsiu paslaugus, nesididžiuosiu
Ir be jokių minčių sėdynėn pabučiuosiu.

Pakuotėje dvylikos autorių autoriniai rulonėliai su eilėmis. Vienas rulonėlis galėtų būti ir su poemomis: suviduriavus popieriaus prireikia daugiau. Perskaitai. Nepatiko – nusišluostai, patiko – pasilieki, segi į tam skirtą segtuvą. Individualiam naudojimui visi lapeliai skirtingi. Pavyzdžiui:
1 lapelis
Visi karaliai, prezidentai, karvedžiai
Į įstaigą užeina išdidžiai.
O paprastas žmogus užbėga,
Pavargęs kartais ten numiega.
Manim naudojasi jie čia
Neapsieina be švelnumo.
Nebent grybaudamas miške
Pritūps už krūmo.

Tiesa moterims, jei neišsikištų lygių galimybių kontrolieriai, eilėraštukai galėtų būti ir apie meilę – tokie švelnūs, švelnūs. Ne vien sėdynę jos šluostosi. Bet geriau pagalvojus, kodėl to švelnumo nusipelno ir vyrai-vyrai?

Dar vienas pavyzdys.

2 lapelis
Aš laukiu čia tavęs,
Tavęs  ilgiuosi
Ir nenuvilti minkštumu
Labai tikiuosi.
Pabūt minutę su tavim
Ne, nesvarbus man kvapas
Tikrai geresnis aš jaučiuos
Nei varnalėšos lapas.



Eilėraščiai nebūtinai specifiniai. Sutikčiau visus savuosius taip spausdinti. Kas prisijungs?

Aš eiles atiduočiau visas.
Ko jau ko, rašliavos tos negaila -
Jau geriau tegul virsta trąša
Negu muša poezijos kainą.

Eilėraščiai galėtų turėti savo indentifikavimo kodus. Pasvajokim. Suvedi šimtą kodų į internetinę leidyklos bazę ir tau ant kieto popieriaus atspausdina patikusių eilių asmeninį rinkinėlį. Ir nė vieno nepatikusio! Nesuprantu, kam visą š... spausdinti ant kieto popieriaus. Visi autoriai gautų honorarus pagal spausdinimų tik ant kieto popieriaus skaičių. Čia kažkas panašaus į čekių loteriją, tik laimėtų autorius.
O dabar popieriaus, skirto viešiesiems tualetams, pavyzdys su auklėjimo elementais:

Restoranams:
Jei tu restorane mane atrasi
Tai plėšk kelis lapus iškart -
Valykis drąsiai.
Na, namuose
Visi mes linkę pataupyti.
Šiandien tu viską leidi sau -
Čia viskas švyti.

Stotims:
Prispyrė reikalas stoty
Belaukiant autobuso
Net jei orkestrai gros šalia
Aš vien tik tavo būsiu.
Esi viešajam tualete
Kabinoj vienas,
Prašau, tik netaupyk manęs -
Netepk ant sienos.

Kitiems viešiesiems:

Gal čia ir valdiška švara
Bet gi geriau nei niekas.
Lapelio bus tau šio gana
Kitiems lai lieka.
Jei būsit metrą šių eilių
Iš viešojo išvilkę, -
Be reikalo. -
Netiks jums jos
Vynioti silkę.

Aišku, gal ne visi spausdintųsi knygas. Bet kaip pagarbiai, atsargiai savo segtuvus vartytų, kad nė vienas lapelis nesuplyštų. Tuo pačiu ugdytume pagarbą knygai. Įsivaizduokite, perskaito, nusišluosto ir atsibunda, kad tas kūrinėlis buvo vertas dėmesio. Išdžiovina ir į segtuvą. Turime jau knygelę su iliustracijomis. O jei taip nutiks po baliaus, Verygos komisija ten galės užuosti paslėptą alkoholio reklamą. Tokį lapelį išplėš!

Gydymo įstaigoms:

O jei kiekvienąkart išeit
Tau pragaras – ne rojus.
Visad valykis su manim
Ir trauksis hemorojus.

Kaip paprasta būtų nuspręsti, kuriam autoriui skirti nacionalinę premiją. Esant mažiau nei 1 procento skirtumui galėtų pakartoti rulonėlių tik su kandidatuojančių į tokią premiją leidimą. Po mėnesio vėl suvesti rezultatus.
Manau, atradau universalią sistemą, kurią galėtume taikyti ir Seimo, savivaldybių rinkimams. Tuo atveju rulonėliuose turėtų būti jų pažadai.