skausmo angelas

balta sienų spalva
atspindi tavo juodą skausmą
jis šliaužia sienom aimana tylia
kvėpuodamas veidan
banguodamas šlapia pagalve
kaktą nusėdamas lipnia rasa

nagai susminga į suspaustą delną
ant lūpų kraujo lašas
tiktai akys klaus
ieškodamos akių manų nebyliai
ar ši kančia siųsta dangaus?

žinodamos – atsakymo negaus...

renku tylenę baimę
iš tų, kuriems tikrai skaudėjo
kas dar norėjo tarp savų  pabūti
ir nors kentėjo, bet vilties turėjo
kad dar šiek tiek
kad dar truputį
likimas tars taip lauktą – „būti“...

surinksiu tavo kančią saujon
pavėjui paleisiu
palinkusi artyn
pagalvę šlapią pakedensiu
nubrauksiu drėgną sruogą nuo kaktos –
giedrėja skausmo veidas
nuo gerumu pagirdytos šviesos

esu šalia
padėsiu vėsią ranką
tau ant sumenkusio peties
ir sukalbėjusi paguodos maldą
suteiksiu palengvėjimą minties –
net ši kančia nebuvo be prasmės
---------------------------------------------
visi kasdien artėjam linkui nebūties
joje brangiausių sielos amžiams susilies