pokalbis

šliaužia dienos
ruduo
aš kalbuosi su vėju
lapų šokį ugninį
įsimylėjus

ir jaučiuos
tarsi vasarai kuom
nusidėjus
įsileidus į sielą
vėsią rimtį rugsėjo

blaškos mintys
su paukščiais išskrist
nenorėję
dengias baimės šydu
abejonėj kalėję

laisvės kvapo glėby
pakalbėsiu su vėju
gal papasakos man
patylom ką kuždėjo

romiai mirštantys lapai
pasirinkt  negalėję
tik lemties verpete
skrist kur siela laisvėja
------
laisvės kvapo glėby
lyg naujai prasidėjus
nuogo medžio jėga
aš stovėsiu prieš vėją

baimę būti savim
savyje nugalėjus