Žiemos stebuklai

Žiemą pieškime, vaikai,
Tik spalvingai, nepaikai,
Ir senelį, daug nykštukų,
Ten ratu sniegulės sukas.

Kad prisnigo, tai prisnigo,
Net ruda meška įmigo,
Gal pavargo lyg per pjūtį
Dėdę vasaros rugpjūtį.

Dirsčioja gera senelė—
Vai kokia pūsta suknelė,
Tai snieguolė kilniaširdė,
Norus vaikiškus ji girdi.

Kam mašiną, kam ir lėlę,
Kam spalvingą pasakėlę,
O paskui vaikučiai šoka,
Kaip senelis juos išmoko.