nutolo metai,
praeitin paniro,
paliko tiktai įrašus lemties.
lyg žaisdama ji paskubom dalino -
kažkam baltas dienas,
o kam spalvas nakties.
ateina metai -
te viltim pažyra -
vis dar žaliuos šakelė mūs būties.
už laiko posūkio, kurio nežinom,
likimas kurs spalvas
ir ateitį mums pieš.
tebūna metai
tarsi geras vynas,
išgertas iš tik tau skirtos taurės -
tegul jo skonis dar ilgai svaigina,
prisodrintas rubinais
degančios širdies