Plaštakės

Plevena sparnais plaštakės
šėšėlius ant sienų plakdamos
Nutūpdamos šen bei ten, pailsusios
Mažos šviesos maniakės

Kažkas šnekėjo jog sielos,
Drugių pavidalu grįžta
Suka ratus nebyliai, pirmą ir paskutinę
Savo gyvenimo dieną.

Negaudyk, bandyk nesužeisti
Gležno ir tokio laikino kūno
Gali būti, jog jau ritas lėliukė
O sielos laukia sparnų.