apie 'vatnikus' ir 'beretininkus'. Muzikos ir istorijos kryžkelė

Muzika - kaip estetizmo viršūnė, žmonės - kaip individai ir bendruomenė,
socialinė visuomenės sankloda; turtinė nelygybė, susvetimėjimas, etikečių 'klijavimas', romantiškas lyriškai dramatinis, lyriškas, dramatiškai lyriškas bei dramatinis polėkiai, garsų spalvos ir spalvų garsai - ir visa tai - dešinysis smegenų pusrutulis (na, aš ne medikas, taigi šiame straipsnyje perdaug nekalbėsiu apie biologiją ir chemiją - šiose srityse mano žinių bagažas gana menkas)
    Taigi, dešinysis pusrutulis, o valdo jis kairiąją kūno dalį. Tai kas gi yra dešinėje? Nagi, prisiminkim geografiją... Taip, ten Rusija ir Baltarusija. Na ir kas? O tas, kad ten „SUKTI YRA GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA''!!! Tačiau, kodėl gi?! O gi todėl, kad „TU NEGALI BŪTI KAIRIARANKIS“ - savaime suprantama - buržuazija tau tikrai to neleis.
  Tai ką, 'patriotai', uždrausit?! Na, gerai - tada uždrauskite per muzikos pamokas klausytis Čaikovskio, Rachmaninovo, Prokofjevo, Stravinskio bei Šostakovičiaus muzikos, įmeskite į krosnį Lermontovo bei Puškino poezijos knygas, sodinkit į kalėjimus tuos, kurie mėgsta įsijungt „Russkoje radio“, primuškite kiekvieną gatvėje, kuris pradės šnekėt rusiškai ir, užsidėję pampersus, prašau, žygiuokite alėjomis ir skanduokite „SLAVA UKRAINA“, „SLAVA U. S. A“ ir t. t, o, jei kas nors bus bent kiek kitokios nuomonės, paprasčiausiai tokius - pakarkite!
  Taip, pakarkite kitaminčius, kairiojo smegenų pusrutulio logikai - jūs juk esate patys geriausi oratoriai, tiesiog preciziškai žaidžiate šachmatais, visur sugebate ižvelgti 'runkelius', 'vatnikus', 'šarikovus', net ir ten, kur skamba Čaikovskio operinė arija ar Filipas Kirkorovas virtuoziškai uždainuoja dramatiniu tenoru.
    Aplamai, gal ir teisūs, jūs, 'patriotai', esate, tik... Būkite geri, NELĮSKITE Į MUZIKĄ - Į MENO ŠVENTOVĘ!!! Ir NESITYČIOKITE IŠ ''ubagų'!! (kaip jūs įvardijate). Be abejo, jei jūsų adresatas yra dvasios ubagas, jei jis koks nors marozas smurtautojas ar užkietėjęs alkoholikas - tokiems, manau, tikrai nereikia dalint jokių sentimentų.
    Istorija, beje, labai įdomus mokslas (pats laikiau valstybinį egzaminą ir surinkau 90 procentų), bet, deja, istoriko kelio nepasirinkau; pasukau link muzikos. Dažnai vaikštinėju sau vienas paupiais parke bei aplankau partizanų-miško brolių kapus (mano senelis, beje, irgi buvo vienas iš jų).
Jaučiu, kad lyg ir girdžiu savo protėvių - kovotojų už Lietuvos laisvę balsus - lyg jie man ir priekaištautų, kodėl aš taip myliu rusiškąjį melodizmą, bet, lyg ir visai dėl to nepyktų. Dieve, kokie man brangūs tie žmonės - visus juos norėčiau prikelt iš kapų ir apkabint stipriai, tačiau...
    Tačiau internetiniai troliai - tas 'patriotiškasis visažinis talibanas'- kažkaip mane sulaiko nuo 'rusai puola' ideologijos; kai mane, miškinio anūką, internete toks pat alle miškinis apšaukia 'vatniku', ima blėsti manyje tas patriotinis entuziazmas bei tautinė ekstazė.
    Taip, būtent - facebook pažintys; kiek daug išsiunčiu SMS į U. S. A, kiek daug gerų žodžių išsakau amerikiečiams, o jie... Tylūs kaip akmenys - na, nebent, fake anketos mane mėgsta 'kabint', bet... Taip ir 'nepakabina“.
    O Rusija... Dar mokyklos laikais aš rusų tiesiog neapkęsdavau - jie man asocijuodavosi su barbarais, agresoriais, okupantais bei žemo intelekto azijatais, tačiau... Universitetas... Klaipėda... Operinio dainavimo specialybė... Bet, svarbiausia, žmonės - t. y moterys - su pora iš jų taip maloniai telefonu šnekėjau - jausmas toks, lyg tai butų labai artimas, mielas bei šiltas žmogutis, kurio žodžiuose išvis nėra girdėt tokių frazių kaip ''fašistai pribaltikai', 'amerikonų pakalikai' ir t. t. Palaiko jie tą Putiną ar ne, bet... Beveik nei vienas iš jų SAVO PAŽIŪRŲ NEPERŠA PER PRIEVARTĄ!!! O apie Lietuvą dauguma atsiliepia, išties, pagarbiai, kai... Tuo tarpu Vakarų Europos ir JAV piliečiai... jiems ta Lietuva... Daugumai jų yra dzin.
      Bet 'patriotai' kasdien kalba; „JAV mūsų draugas, o Rusija priešas“.
Taip... Aha... Bet, facebook kalba visai ką kita. Nejaugi facebook gali būti 'prorusiškas', nejaugi facebook neturi kairiojo smegenų pusrutulio ir negali... Sukt link JAV - į kairę, dešiniųjų kryptin? Logika, schemos bei detalės, žodinė- oratorinė informacija bei žurnalistinis konservatoriškas aštrumas...
    Iki šiol vis bėgau ir bėgau nuo romantiškojo melodizmo link logiškojo istorizmo - ieškojau tvarkos bei tam tikros harmonijos, siekiau solidarizuotis su maidanininkais, net norėjau išmest į upę rusų kompozitorių klavyrus... Tikėjausi, kad Vakarai mane mielai priims kaip rezistento anūką, bet...
    Matyt, yra taip, jog lūkesčiai dažnai neatitinka realybės - visa juk gali apsiverst 360 laipsnių kampu - gyvenimas gali būti ir visiškai antilogiškas (kai buvau mažas, sykį gatvėje pamačiau traktorių be priekabos ir paklausiau mamos (įkyriai bei piktai) „Mama, o kodėl traktorius be priekabos?! „), o 'tautiškai susipratę' draugai vėliau gali pasirodyti kaip tikrų tikriausi dvarponiai bei laukinio kapitalizmo fariziejai.
    Et, pagalvoju, esu iš tų, kurio nuomonė keičiasi itin dažnai, bet... Tam yra ir priežastys - juk pačią nuomonę dažnai gali formuoti ir tam tikri žmonės, sutikti gyvenimo kelyje. Beje, visai nežiūriu TV (o ten, turbūt, dešiniojo smegenų pusrutulio deficitas - kasdien vis kalba ir kalba apie Rytų grėsmę; pradžioje tiki tiki, bet... Kol nepabendrauji su medijos užštampuotais  'šarikovais' (visai ne apie politiką, tiesiog apie meną, gyvenimą, meilę ir t. t) ir kol nesutinki delfi. lt 'beretininko džihadisto“', kuris atkakliai teigia, jog „Skurdo visai nėra ir, kad net ir meninius aukštuosius mokslus baigę žmonės privalo eit lankstyt nugaras į MAXIMA ar MASTERFOOD“. Patikėkit, tai yra tiesiog ŠLYKŠTU!!! NUO TOKIŲ KOMENTARŲ!!!
    Galbūt mano pasaulėžiūra, nuomonė bei mąstymas keisis dar ne kartą (iš kairės į dešinę ir atvirkščiai), tik žinau viena - kas yra mano priešo priešas - tas man yra draugas. Ir tie, kurie niekins muzikos galią ir ją pastoviai kiš į politines intrigas - tie tikrai formuos mano pažiūras - visada tokiems BŪSIU OPOZICIJOJE!!! (nesvarbu, ar jie bus su Rusija, ar su JAV). SELAVI!