Prieš ir Po Tam Tikrų Ivykių

Ar buvimas drugeliu turi egzistencinę prasmę... Šią įkyrią Dartamjano smegenyse įsišaknijusią mintį staiga visiems laikams išnaikino netrukus prasidėsiantys įvykiai traukinyje.

Traukinys kiek slegiantis, bet tvarkingas. Daug vietos ilgoms Dartamjano kojoms ir oras dvelkiantis apelsinais. Netipiška. Dartamjanas tik prisėdęs ivertino vagono keleivius. Pikta stiuardesė, šalia jos vaikas su beplaukiu katinu rankose, keistai į jį bespoksantis senis su zydiska kepure... Ir telefonu bešnekanti tamsiaplaukė garbanota moteris. O kalbant apie ją... Tas jos juokas!!! Ši gražuolė rankoje laiko neurobiologijos knygą. Ar ji labiau protinga nei graži?? Dartamjanas sukluso.. ta keista niekad negirdėta kalba, kuria ji šneka telefonu, maloniai kutena ausį. O gal tai jos balsas, juokas perteikiantis būties džiaugsmą. Ar gyvenimas gali būti liūdnas šalia TOKIOS MOTERS... Dartamjanas giliai paskęsta minčių jūroj, šįkart jau gražių ir įkvepiančių minčių, jos juoko, jau giliai nusėto ir keliais uzraktais uzrakinto jo širdy. Staiga suprato - prisiminti, kur jis keliauja, jis nebegali. Ir nebenori. Ji čia, ir jis jos nepaleis. Po kelių akimirkų jis jau stovėjo šalia garbanotosios keleivės. Aš Dartamjanas, tarė jis. Keleivė ir vėl is visos širdies pradėjo kvatotis. Aš Ee Es Elena.  Tarė ji. Dartamjanas nusišypsojo, ir prisėdo šalia jos. Gyvenimas tąryt atrodė gražus, ir vis gražėjo.