užsihipnotizavęs

tik sumindytas
vienos dienos Londono
sniegas man gatvėse
primena žiemą,
kaip klases nusibraižę
vaikystėj praeiviai
sustrikčioja vietoj.

vien šaltis ir kažkoks
įsiskverbęs į kaulus
laukimas.
ledynmečio gulbės...
fanikso saulės...
pavasario lapų trauktinės...

į plaučius
iki dugno sutraukiu
kiekvieno sielą parke
pūvančio lapo
paukščiai neišskrenda žiemai -
sparnai pakirpti
vien tupi ant akmens vidur
tvenkinio

save užsihipnotizavęs
metų laikas

įstrigęs kažkur
paralelėj dar tik būsiančių
praėjusių metų

kampučiuose jau tvenkiasi
debesys

išvykstu į kitur
žiemos
ragauti it žemuogių