Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pagaliau Palionija išsitiesia palapinės miegmaišyje  Tik kūną  gelia nuo neaiškios alergijos, niežti. Skauda galvą. Gretimoje palapinėje kosčioja Robertas. Vyras ką tik grįžęs iš užsienio. Sužinojęs, kad bibliotekininkė ruošiasi į literatų festivalį, pasisiūlė  nuvežti, važiuoti kartu. Palioniją iš džiaugsmo ištiko šokas, įtampa lydėjo visą kelią...
... iki pat Šiaulių.  Priekyje tolumoje išniro pažįstamas Katedros bokštas. Kelio kairėje − Aukštelkės bažnyčia. Palionijai ir Robertui boluojantis pastatas priminė  vyskupo Kalvano albume matytos kirchės  nuotrauką. Liuteronų bažnyčia berods stovėjo Šiauliuose ant kalvos netoli turgavietės. Robertui  dingtelėjo, kad neištesėjo  kadaise vyskupui Kalvanui duoto pažado lankytis Dievo namuose. O ir lankytis pareigos nebeliko, nes keičiantis  valdžioms dingo Roberto darbdavys – Religijos reikalų komitetas...
  Jau ir miesto riboženklis. Pravažiavo dešimt sankryžų. Pasitarę su Palionija įsuko Aušros alėjon, vėl kairėn, į buvusio univermago kiemą. Prieš vienaaukščių  garažų liniją vyras sulėtino greitį.
... Akimirksniu prieš jo akis asfaltuotas kelias susibangavo, stojo siena, skambtelėjo varpas. Ta pati kalva – tvinkčiojančiame ore nusipaišė  kirchės frontonas, kvadratiniai univermago langai ištįso, išsirikiavo bažnyčios šoninių fasadų ritmu, primenančiu vargonus, nuo kurių į dangų, palikdamas taką debesyse,  iškilo kryžius. Robertas užgesino variklį, apsidairė. Mašinų stovėjimo aikštelė. Priekyje  ̶  ūkinis prekybos namų fasadas su rampomis. Keisti vaizdiniai  staiga dingo. Palikę automobilį  duobėto asfalto aikštelėje abu su Palionija nuėjo į turgų, nusipirko maisto. Prekybos namų,  pirmame aukšte įsikūrusioje Maksimoje pasirūpino gėrimais.  Robertas drebančiom rankom atrakino automobilį ir atsargiai išsuko iš buvusio univermago kiemo. Kelyje iki kaimo gyvenvietės,  kuri buvo jų tikslas, Robertui ausyse skambėjo varpai. Iki pat pakrantės juoduojančio tvenkinio, iki pat pakrantės, kurioje sutūpė spalvingų  festivalio palapinių kauburėliai...
    ... bet dabar Palionija ilsisi  oranžinėje palapinėje, tvenkinio pakrantėje.  Užsitraukia miegmaišį ir nugrimzta  prisiminimuose.
  Nepriklausomybę Palionija pasitiko pasyviai.  O vėliau merginą  ėmė džiuginti byrančios draugių šeimos. Moterys, pamiršusios savo senmergę draugę, vėl iš naujo ją atrado.  Aplinkiniai nebesišaipė iš Palionijos  mergautinės pavardės.  Tokios pavardės  gyvenime ir medijose tapo norma. Svarstyklės apsivertė,,, ̶ ienės“ prarado reikšmingą padėtį.
  Bet tada gūdžios sovietijos Vilniuje į provincialę Palioniją vyriškos lyties asmenys nekreipė dėmesio. Kultūros mokyklos moksleivių tarpe ji buvo absoliutus Nyčės nulis. Paskyrimą dirbti kaimo bibliotekoje atšventė Gorkio gatvės pieno kavinukėje, užsikąsdama ašaromis šviežią bandelę.
    Netrukus jauna specialistė  Palionija Ramunaitė atsidūrė kaimo bibliotekoje. Provincija. Miškų apsuptis. Neseniai čia kovojo miškiniai (tarybinė kultmasinė darbuotoja net mintyse nedrįso ištarti žodžių laisvės partizanai).  Bibliotekos lentynose ženklią vietą užima Lenino raštai,  socialistinių teorijų žurnalai.  Kelios Remarko, Balzako, Cvirkos ir kitų cenzūruotų autorių knygos. Bet Palionijai rūpi ne tai. Jos svajonių princas kolūkio pirmininkas, bent agronomas. Lūkesčiai  greitai bliūkšta.  Aplink tik vedę vyrai. Todėl, kai bibliotekon su bijūnu užsuka mechanizatorius Petras,  mergina vos sulaiko džiaugsmą. Tiesa vyrukas stačiokas, rūko papirosus belomor kanal,  nuo jo sklinda   saliarkos  kvapas, bet Palionija jį išauklės.
  Dar savaitė ir Palionija su Petru žingsniuoja vieškeliu abipus tankaus miško link jos namų.  Įsuka į keliuką  tarp  pušaičių. Vyras stabteli.  Numeta papirosą. Užmina auliniu batu ir stipriai patrina padu gesindamas nuorūką. Atsisega odinį diržą.
̶̶  Maukis triūsikus, ̶  paliepia Palionijai, sagstydamasis kelnių sagas.
̶  Mergaitėms į kairę, berniukams į dešinę!  ̶  spygteli nesusipratus mergina,  bet mintyse šmėžteli, kad literatūriškai triūsikai vadinami kelnaitėmis.
̶  Ho, ho, tai tu dar mergaitė! ̶  nusižvengia Petras, artėdamas prie Palionijos, atstatęs kažin kokį baisų daiktą.
Tvokstelėjo saliarka. Palionija metėsi bėgti,  o kad būtų greičiau, nusispyrė basutes.
̶  Durne, basanoškes palikai!  ̶  pavymui kvatojo Petras.
    Taip baigėsi paskutinis ir vienintelis Palionijos  Ramunaitės  pasimatymas.
    Tada ji puolė rašyti eilėraščius, megzti, piešti ir užsiimti kita dorybine veikla. Šiandien Palionija kūrybinio klubo Rūtos žiedas  pirmininkė ir literatų stovyklos vadovė.
̶  Vadovė, ̶  su pasididžiavimu pagalvoja žilagalvė mergina, išlįsdama iš laikinos pastogės. Tvenkinio pakrantėje sutūpę dar kelios palapinės. Viduryje pievos stalas, ant kurio atvykę dėlioja vaišes ir taurius gėrimus.  Žybteli saulė, paleisdama spindulio strėlę į grėsmingai juoduojančią gelmę.
    Robertas jau įkaušęs.  Apkūnus kūnas tirta,  išsipūtę žandai įgauna violetinę spalvą. Palionija užsimiršta, kad ji atsakinga už stovyklautojus, kad reikia pristabdyti  ligotą Robertą.  Gamtos prieglobstyje tarp literatų ji pasijaučia  tikra bohemiete, bohemos dalimi ir drąsiai išlenkia taurelę, po to didelę taurę. Vakarop visi patraukia į žygį pėsčiomis po apylinkes. Robertas dūsta, vos spėja, bet stengiasi iš paskutiniųjų. 
  Sugrįžę stovyklon kūrėjai išalkę puola prie maisto,  ištroškę prie gėrimų.  Įsilinksminę skaito eiles. Užminga švintant. Juodoj tvenkinio gelmėj ritinėjasi mėnulis, užkliuvęs už pakrantės medžių šaknų, pavirsdamas į dusliai skambantį varpą . Kelios valandos miego ir kelionė atgal. Robertas vairuoja  dar lėčiau nei atvažiuojant. Dažnai sustoja. Geria vandenį ir vaistus. Palionija apsiramina,  laimingai važiuoja namo. Pagaliau grįžta į savo namelį tarp miškų krenta patalan. Rytą pažadina skambutis:
̶  Robertas mirė. Kaip atsisėdo gerti arbatos, pasidėjo galvą ant stalo ir nebepakilo.
2017-12-09 21:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-11 17:45
Julija Mėčiuvienė
miela ERLA,BESIRAUSDAMA PO ŠIUKŠLINĘ,VOS NEPRAŽIOPSOJAU jUS PROZOJ
GAL LAIKAS JUMS LEIST PROZOS KNYGĄ,GALĖČIAU PRISIDĖT PRIE IŠLAIDŲ
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-10 23:22
ieva3003
Pamatau atsiradus numirėlį ir apsidžiaugiu.
Šį kartą mano lūkesčiai nebuvo nuvilti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-10 18:45
Ana_Brada
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-10 12:03
Juozas Staputis
Dokumentinė apybraiža, gerai sudėliota. Sėkmės Erla!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-10 00:59
Vetra Vika
Išsamus žurnalistinis dokumentinis įvykių ir aplinkybių aprašymas, pateikiant tikslų iki mažiausių smulkmenų puikiai aprašytą, visiems gerai pažįstamą vietovaizdinį ornamentą:
,,... Priekyje  ̶  ūkinis prekybos namų fasadas su rampomis...."
Sėkmės, atkuriant įvykių istorijas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-09 21:59
chaodzen
Lūkesčiai  greitai bliūkšta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą