upė

tu sroveni upe po mano oda –
bauginamai galingai,
kažkur giliai,
ten, kur plazda gyvybė
lengvai lyg žaisdama
išlaisvini nežinomas jėgas
ir stoju prieš tave
skaudžioj jausmų nuogybėj

atspėjus įžūliai slapčiausią kodą.
many staiga
atrakini giliausius klodus
ir kūną perskrodžia
saldus laukimas,
toks pavojingas tarsi tirštas nuodas.

o abejonės tirpsta tarsi sniegas,
kai palieti sava galia –
aš pasiduodu

ir savo noru gersiu karštą nuodą –
taip gaižiai sūrų
lyg banga putota.
ir iš lemties vienintelio maldausiu –
tebus mana aistra
ugningo jausmo upės dovanota
                ----------------
kol dar jaučiu
gyva versme
srovena ji po mano oda...