Nematau nieko
skilę stiklai užtvindo gatves
iki kelių sekundžių
nelikom
minutėmis nuplaukėm
kai šiluma smėlį pavertė šukėm
nejutom šnabždėjimo jų trinties savo kūnais
per toli atitolę viens nuo kito
Nors visa tai primena tavo juokas
nelikęs
per daug giliai įsisiurbęs
kaip spinduliai
tavo plaukų galiukais nukrentu žemėn