Saulėlydis

`

Ir nešė Šiaurės vėjas Saulės dainą apledėjusią
į vakarus
virš horizonto
miglomis garuojančią melsvumą
Violeto

kai tas raudonas kamuolys
virš horizonto ritosi

padėję
galvą
ant sunertų rankų skruostą spausdamos
žiūrėjo akys, ir rodos

pamačiau,
kad ji tenai nejudamai
sustojo,

ir nejudėjo;

ta
žiemos
akimirka

suspaudus Laiką

Gyvenimo -
nuo pirmo žingsnio,
žodžio,
suvokimo „aš esu“,

iki dabar

tebuvo tik akimirka