Pasakų kerai

Sninga sniegas! Sninga sniegas!
Neša jis mane per miegus
Į saldžių sapnų vaikystę,
Stebuklingą karalystę.

Ten, kur ragana ant šluotos
Vaiko debesų aruodus.
Kur našlaitė nusiminus
Brenda per pusnių kemsynus.

Kur sesytė gelbsti brolius –
Neria marškinius drąsuoliams.
Kur mergelė tvarko trobą,
Nes nykštukai jai lyg broliai.

Kur senelė nusiminus
Verkia, geldą apkabinus.
Devyniom galvom įtūžęs
Šnypščia slibinas pabudęs.

Kur drąsuolis karalaitis
Laimi mūšį dėl našlaitės,
O po to laimingai veda
Ir ilgai gražiai gyvena.

Sninga snaigės! Sninga snaigės!
Neša pasakų išdaigas,
Bet, senelė jau pabudo,
Pasakų kerų – nė grūdo.