Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







„ Esu prarastos nuovokos idėja“, - ištaria ir plonomis lūpomis, tarsi, siūleliais orą išsiuvinėja Sigutė. Tada  nusijuokia begarsiu juoku ir, palikusi įsivaizduojamus klausytojus, nusklendžia ant pievos, šalia viržių lauko, kur su Irute, geriausia vaikystės drauge, taip kvatoja iš girto traktorininko Petro, kad net prisiusioja į kelnes.

Dabar Sigutė pabuvoja visur ir jai nė motais, kai slaugė, keisdama pripampusius pampersus,  šnabžda jos sūnui Arvydui, kad „ iš mamos tik likučiai“, tik atodūsis, kažkada paleistas nuliūdusio Dievo .

Vis dažniau moterėlės padus bado ražienos, o šiltas vasaros lietus merkia rūbus. Sigutė grįžta į vaikystę ir daug juokiasi, ranka siekia musgaudės, ką tik numelžto karvės pieno kibiro. Prasiyrusi pro praeities mirksnius į dabartį,  jos ranka užčiuopia kažin kokius medinius pagalius, lyg grotuotą langelį. Tačiau moteris nė nenutuokia, kad  visai susiraukšlėjusi ir mažytė guli vaikiškoje lovelėje.

Moterėlei  atrodo, kad ji yra savo namuose, ant ąžuolinės  dvigulės lovos. Čia Sigutei septyniasdešimt metų, tačiau visi jie suvynioti į laikraštį „ ... spublika“ ir kartu su pasu, bei sutaupytais pinigais užgrūsti už pianino, nes savo metų ji nemyli ir nieko nenori apie juos žinoti.  Sigutė mėgsta Porterio alų ir du kartus per metus serga migrena. Šios ligos simptomus moteris lengvina vieninteliu būdu – ant smilkinių ir kaklo lipnia juosta priklijavusi tarybines penkių kapeikų monetas. Šviesių ir banguotų plaukų perukas nepaslepia užlipdyto turinio, tačiau aplinkinių tai netrikdo. Ant savo kaktos Sigutė nešioja tvirtą ir įtikinamą nuomonę, o tokias, rodosi, pagrįstas būtinybes žmonės gerbia.

Nemėgsta moterėlė triukšmo.  Savaip su juo ir kovoja, kaimynų neperprantamais būdais, pavadintais Sigutės keistenybėmis. Jos kovos ginklas – senutis juostinis magnetofonas „ Jupiteris“, užkutulotas trimis megztomis skaromis ir tūnantis pačiame didžiulės pasoginės skrynios dugne.

Dažniausiai triukšmą kelia kaimynai ir jei jie, paryčių kvatojimu ir dūžtančiomis šampano taurių kojelėmis, paspiria ramybės laiko skliaustelį, atsiskleidžia ir Sigutė. Išnešusi „ Jupiterį“ į kiemą, stato sendaiktį ant ąžuolinės taburetės ir uždainuoja, užtraukia visais plaučiais Toto Cutugno dainas, visa savo esme pritardama ir jusdama, kaip gerklė aplimpa cukrinės vatos gumulėliais ir taip saldu saldu, kaip mergavimo laiku, o balsas vėl ieško ir kviečia savo piccolo piccolo piccolo amore.

Šypsosi  vaikiškoj lovelėj Sigutė, krutina lūpas, kažkieno ranka suvilgo jas vandeniu. Ji apsilaižo, atsidūsta  ir keliauja toliau.  Užuodžia kadagių, smilkalų ir seno medžio kvapus. Dar ji girdi šnabždesį, kuris girdimas tik prieš ankstyvąsias mišias.

Moteris žino, kad davatkos kužda apie ją. Anuomet, kai moterytė buvo dar sveiko proto, tokias šnekas parnešdavo buvęs vyras, negalėjęs pakęsti šios įpročio kaupti šiukšles. O ji savo daiktų nereikalingais nelaiko ir kaupia maišelius, stiklainių dangtelius, tuščius grietinės indelius, medinius šerbeto ledų pagaliukus, batų dėžes, sudžiuvusias gėlių puokštes, dulkių sluoksnius, konservų skardines, perlamutrines sagas, perlūžusias adatas ir surūdijusias britvutes.

Sigutė ne šiukšlininkė, kaip mano ją apkalbančios davatkos, ir kantriai laukia laikų, kai vieno iš šių daiktų taip stipriai prireiks, kad jo buvimas pakylės ją į aukštesnį pasitenkinimo lygį ir visiems laikams pradangins pakampiais  šmirinėjančias užgaulias kalbas.

O viskas, rodos, pasikeitė per vieną dieną,  kai moteriškė išsikvietė kaminkrėtį.  Mat nuo tada, kai siurblio šepečiu išstūmė vyrą iš namų, nė viena vyriška ranka neprisidėjo prie Sigutės buities. O tuomet taip reikėjo išvalyti kaminą ir tuo pačiu, prie progos, nuo verandos stogelio nuimti mirusį geniuką. Iškviestasis paukštį nuritino, tačiau kamino išvalyti nespėjo – slystelėjęs nusirideno nuo stogo ir susilaužė sprandą.

Gulinčio pušų spyglių įkapėse geniuko galvą ėda katinas, ir tai yra toji lemtinga laiko atkarpa, kai viskas prasidėjo, kai  išdavusi savo kovas, dulkes ir adatėles, moteris pradėjo virsti idėja, mažyčiu susirangiusiu, į kūdikio lovelę telpančiu kūneliu. Ir nors ji vis tiesia rankas, kad sulaikytų, nors pirštų galais čiuptų už kaminkrėčio švarko skverno,  tačiau medžiaga išslysta ir vyras krenta.  Dar ir dar kartą. Krenta daugybę kartų  ir tiek pat kartų miršta.

Nuo tada Sigutė nė nejunta, kaip tarp visų daiktų vis dažniau pasiklysta jos nuovoka, o atmintis, lyg geltonskruostis miškų žaltys neria kaip tik ten, kur nereikia būti ir įsirango į kokį džiovintų melisų maišelį, ar grietinės indelį su sagutėmis. Taip ji išbūna ten gerą pusdienį ir vis nereikalingesni tampa didieji kambarių plotai, lova, neseniai sukalti laiptai į rūsį, vis labiau užsimiršta telefono skambučiai, talonėliai pas šeimos gydytoją, negrėbti klevo lapai, jaunystės pergalės ir kovos su dūlėjimu.

Jau pusvalandį slaugė mėgina atplėšti ligonės plonyčius pirštus nuo medinių lovos grotelių. Senolė vėl pridirbusi į kelnes ir slaugytoją nuo kvapo pykina. Tačiau Sigutė užuodžia tik traiškytas, iš kaminkrėčio kišenės pabirusias žemuoges ir kaminų suodžius. Ji yra kvepianti  idėja, kažkas daugiau, nei žmogus ir kūnas, daug daugiau, nei  visiškas bejėgiškumas. Sigutė šypsosi.
2017-11-18 13:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-20 15:30
ČakoPelėda
Šviesus ir poetiškas. Nors pasirinkta tema toli gražu ne šviesi...
Kliuvo tik "moterėlė", "moterytė". Man asmeniškai kažkodėl šiek tiek paniekinamai skamba šie epitetai, Sigutė jų nenusipelno, manau ;-)

Šiaip labai patiko. Ypač kur apie geniuką, aha.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-03 19:22
Damastas
Geras ir gražus. Net nesinori ieškot smulkių priekabių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-25 14:58
ieva3003
Labai jautrus tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-18 18:01
Ana_Brada
Neišskirtinis nei vienas, visų laukia Sigutės žemuogių kvapas. Gyvenimas lekia greitai.

O Toto Cutugno verta paklausyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-18 17:12
nesantis
Vertas mano prarasto laiko beskaitant.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-11-18 16:50
tictac_it
C est la vie :) Na nebūtinai toks ir visiems, bet juk būna, ir dažnai. Tokia fabula teksto. Bet rašymo kokybė šiek tiek taisytina, kaip ir dėl logikos, kablelis kažkur ne ten ir t.t. Tai pataisoma. Labiausiai patiko paskutinės trys pastraipėlės, nuo geniuko galvos pradedant - poetiška. Belieka šypsotis. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą