Prieš save šiandien ranką pakėliau,
Rykštės daužė it bangos pakrantę,
Nesipriešinau, jas atkentėjau,
Kraujo lašas burnoj susikramtė.
Aš skriaudžiau save ir netikėjau,
Kad pabusiu žvali vieną rytą,
Mintimis prieš save nusidėjau,
Patogu buvo linkt sudrąskytai.
Aš nusprendžiau numoti ranka,
Plaukti palengva šiukšlių pašonėj,
Tapti elgeta, dėtis auka,
Tegul spardo mane turčių ponai.
Buvo lengva verkšlent savartyne,
Alkio rūmus lipdyt iš kartono,
Buvo nesunku protą paversti dikyne,
Per drąsu buvo tapt čempionu.