Kai kurios mintys – lyg skaidrūs burbulai,
kitos – kaip kantrybių futliarai,
staiga beveik viskas nebesvarbu... Lai
taip ir tęsiasi. Lyg irklai galerai
kai kurios mintys, o kai kurios –
lyg ką tik iškeltos burės,
vienos tolsta laivagalio sūkuriuos
lėtėjančios bestuburės,
kitos vėliavoms rodo madas,
jų glėbiai platūs, apkabinti
ir priglausti skirti, atsirandąs
nusiraminimas kalbina mintį
ir sako – mano atsirėmimo pety,
žvilgsniai ir žodžiai sako tą patį
net į nieką nenukreipti,
bet vis vien žinok mano petį.