n+k

Sudaužau minutes vis sukioju tarp pirštų laiką
Kol sirpsta boružių šešėliai
Aušrai nusileidus laukuose.
Ant tavo odos šoka mano kūno šiluma 
Ritualinius tik mums abiems pažįstamus šokius
Trumpos pauzės
Kol žodžių kulkom išrėksim vienas kitam ir kaimynam
Kaip branginam vienatvę.

Išėjau daugybę kartų.

Išraižyti slapti keliai stikliniam nakties atvaizde
Tingiai skambčioja žvaigždės drumzlinam vandeny
Matau kaip mano šešėlis neramus blaškosi
akys ieškojo tavųjų akių.
Pašiurpsta oda
Tyla groja blakstienom
Virpa pušų viršūnės nuo lietaus,
Kurio rodos jau tūkstančius metų nebuvo.