besiliejantis per čerpių samanas
į naktį
vienatvės tylą spindinčią melsvu šerkšnu
Aš
garsas
beržo kraujo
lašantis į raibuliuojantį mėnulio atspindį
skardinėj metalinėj
prisiglaudusioj prie medžio pumpurus padengusio dervom
laiku...
... kada balsai
sugrįžtančių
pulkais ir virtinėm per dangų
paukščių
tada - tada
Aš
geluonis
kai vėju lediniu
pravirkus sniegui
tirpsmo vandeniu į panages iki širdies taip šviesiai
skauda
ir skruostams žvarbstant
neartikuliuoja lūpos - pa-kol danguj su vėjais grumias
v y t u r y s
negana to, kad nori dievą užsidaryti į savo laikiną skrybėlę ir protarpiais, priklausomai huo nuotaikos, tiki dievą katilėlin užsidaręs, niu dar nori, kad ir aš tuo patikėčiau- wride wride, skrybėlė ne dievo išmislas, žmogaus gi :)
brėdas pas tamstą Wridwe, linksminkis - neliūdėk, kam tau dievą katilėlin kelti, verda ten pas tave verda katilėlis, išgerk aspirino, jei duoda be recepto, gal pamačys, Wride :)
esmė, kad Dievas yra skrybėlėje. Ar tu kažką rauki, Gunta? Ar suvoki, kad krikščioniškai negalima pašiepti juodmolių natų. Ir ką bepasakysi, ne ką išmanai. Ar Dievas, čia, ar kitur?
Jus sudėtinga, tad suprasit sudėtingai -
sviestu košės nepagadinsi, bet tai - tik
liaudies išmintis ... trumpiau - mintis.
Sveikinimai perėjimo iš kritikės į kūrėjos
pozicijas. Ko liūdite, rašykai, visi savi?
O - lyrika,juk šiuolaikinė, moderni.
Ir vertinimai neabejotinai - geri !
pirmas posmas vasario pabaiga-antras - kada sulą nuleidžia ir pumpurai dervuotis pradeda niu ir jau vyturys - nesimato bet girdisi - žinai kaip aukštai vėjuota :)
aš ne visi, o kad tau linksma tai jau užteks inrodinėti, ar aš prieštarauju, ar netikiu, juk linksma :)
o nejuokaujant - yra tame pojūtyje grožio, nors su raiška ir forma kažkiek perspausta, bet 4, nes skaityti buvo įdomu, kaip ir galvoti - kodėl taip parašyta o ne kitaip