fobija - senatvė

Senis supamojoje
minta savimi

laukia

šaltis braška jo kauluose

nemiga
žvaigždėtą naktį tokia ryški

visą gyvenimą
savyje slėpė nerimą

kas bus

kai iškris pirmas sniegas
kai pasens
kai susilauks pirmojo vaiko
kai nustos plakti širdis

iš sių užduotųjų
kol kas atsakė vos į vieną

susigužęs
visas išdžiūvęs kaip duonos pluta
pyksta raukosi

trūksta kelių dantų
nebesišypso

nes vos praveria burną
visi nustoja kalbėti

reakcija labai panaši
kai pamatai luošį ar apsigimėlį

užuojauta sumišusi su nekantravimu
nusukti žvilgsnį

kupinas meilės kitiems
bet niekam neįdomus

vienišas
vienas
nuprotėjelis

kiekviena diena atrodo
lyg visų žiemų matematinė
išdvasa

.....
suploju rankomis
kaip gerai jog aš vis dar jaunas