I.
nelyg balsai kamienai pušų
aukšti
o visatekanti
moterie
priešaušrio vartuose virpanti
rože
dykra rože
vis tiek
tave užlenks tie
už tėvynę
kur
II.
sako
kad didžiausia tamsa
būna prieš pat aušrą
įdomu tai
kad kristi nėra kur
nes nėra
bedugnės
bet yra
padugnės
o į padugnę ir kristi ir virsti visada
galima
III.
manoji aistra ir troškimai
nelyg sniego kritimas
nuo alpėjančių viršukalnių
IV.
atrodo
kad rašykuose
viešpatauja vilkasnapiai
ir jų smegenėlėse tokių
žodžių nėra
ir iš kur jiems
ten būti
V.
taip
nukautose pievose
užėjau ir
širdies telkinį
čia ir padėsiu
savo nukirstą galvą
na bet prieš tai
apsimesiu
menke
katinu leopoldu
arba
baltu žuvėdros sapnu