Persuktos lankymo valandos

Ir upėje vėžiai giliai įminga
Nelyg raudoni miesto žiburiai
Sveri žodžius – prasminga / neprasminga
Ką padarei ir ko nepadarei

Šviesa išryškins visa kas nespėta
Širdies magnetas vis dar trauks namo
Svarbu surasti kokią šiltą vietą
Kai balų paukščiai išskrenda žiemot

O tu nemoki atsiplėšt nuo žemės
Sparnus pakirpo ir nebegali
Po kojom raivos vakaras sutemęs
O virš galvos – bedugnė per gili

Kada pabyra vakarai žvaigždėti
Ir blizga šerkšno sklidini delnai
Ir jausmas toks kad nežinai kur dėtis
Ir kaip išeit taip pat nebežinai

Iš šio balta kreida žymėto rato
Kurio neperkirs žingsnis net skubus
Kai ant tavęs naktis šešėlį meta
Lyg nusiplėšus gedulo rūbus

Ir dar ilgai nuoga prie lango stovi
Lyg nelaukta viešnia tačiau išties
Tai amžina likimo palydovė
Kur lydi tarp gyvybės ir mirties

Nusvirusias rankas staiga iškėlus
Lyg laimintų o gal prakeiktų mus
-
Kai lapkričiais lyg žvakių fabrikėlį
Gyvieji lanko mirusių namus