**be pavadinimo**

Karabunkuliškų randų niekas nemato
Nes niekas ten ir nežiūri
Ieško pavasariais
Blyškios odos kvadratai
Tai geriausios minutės gyvenime
Slypinčios po slaptomis namų katakombomis
Geriančios vandenį it vyną
O vyną it vandenį
Degina puslapius ne maldaknygių
Amžiais praamžiais pelyja
Bibliotekos kamputyje

Su uždarytomis durimis
Daugiau ten nieko neįleidžia
Atskira šventovė ir atskiras Dievas
Jis vaikšto be baltos drobulės
Atrodo kaip ir tu

Kiekvienam po atskirą Dievą
Atskirą aukurą ar šventovę
Kiekvienam po mažą lopinėlį
Po mažučiuką lapo kampą
Kuris laimę
Pilnatvę
Teikia

Tie Dievai dažnai vaikšto po vieną
Slepiasi kur už kampo
Kad nematytum
Ar negirdėtum
Kaip stebi tave akimis

O tada jau žiūrėk atsiranda
Ir tu atguli popieriuje
Gali likt ten ir visai amžinybei
Bet gali ir pradingti ar virsti į dulkes

Tie Dievai nemirtingumui kelią grindžia
Raštais ar paspaudimais mygtukų
Tie Dievai nesislapsto už biblijų
Jie visąlaik tarp mūsų
Ir mes visąlaik tarp jų

Danguje mes rašytojų.