Juk aš tik prašiau atvirumo.
Ir dar, jei gali, nemeluot.
Batus pasilikus prie durų
ateiti ir ranką paduot.
Ant stalo gražiai sudėliojau
svajonių viltis ir sapnus,
kuriuos išauginęs naivumas
sėdėjo nudelbęs akis.
Tu įžengei garsiai, su batais
dviveidis šešėlis languos.
Matei tik save, bet prie stalo
manęs nematei niekados.