Ofortas

Visada pradžioje žodžiai vangiai dėliojas į sakinius
Ir per teksto vualį balsas girdis blankiau
Aš liksiu su juo nes jei nusiimsiu - apakinęs
Tu pamirši visa ko tau niekada nesakiau

Aš liksiu su juo kad galėtum spėlioti ir bergždžios
Būtų pastangos tavo įminti kaip mįslę mane
Nes jei nusiimsiu - kaip taką įminsi ir vaikščios
Po langais lyg po pilnačia prasimanyta minia

Ir vaikščios ir lėbaus ir gal pasakys ko neverta
Girdėti ausims ir auselėms puodelių plonų
Panelių auselėms ausims ir ąselėms ponių

Nes tai ką girdėjau lig pat pabaigos sakinių
Voratinkliais užgula vokus skruostikaulius vardą
Kurį tarsi upėje brastą minu ir miniu