rašyk.lt: Kūriniai / Vilties gėlės / Pokalbis...

Aš jau imu ‘baltai’ tau pavydėti
Iš kur tie gražūs žodžiai imas?
Keliaujame abi per žemę šią saulėtą,
Bet aš matau tik sutryptą arimą...

Ir man sakai – pažvelki tu į saulę!
Į dangų žydrą, ąžuolo viršūnę...
Įsivaizduoki – viskas tavo šiam pasauly,
O žemė – tegu atrama tau būna!

Už horizonto žvilgsniui leisk klajoti
Tegu paklaidžioja po klonius ir miškus...
Juk gimėm kurti, džiaugtis ir svajoti
O liūdesį geriau išgrūskim pro vartus!...
--- --- --- --- --- ----
Jau supratau, iš kur spalvotos svajos,
Iš kur toks tobulas gražumo supratimas...
Tikėjimas nematomus sparnus tau davė
O mūza - pilną glėbį meilės, na ir įkvėpimo...

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-25 20:11

RenapoezijaPlaštakė

Gražiai skamba. 5

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-25 09:43

gunta

nevertinau, geras eilėraštis bus, jei parašysi-jei pamatysi, ir pati nustebsi pamačiusi emocinę ir prasminę įkrovas mintyje be panegirikos. tose trijuose eilutėse dvejuose ir paskutinėje - tai jau trijuose eilutėse. nesakau kad tai atsitiks šiandien, bet tai atsitiks kai pamatysite, tai ir nevertinau. tikrai nemanau kad vertinti reiktu dvejetu, tai nenorėčiau, kad manytumėte, kad tai mano vertinimas.
paprastai kai vertinu balais parašau, kokiu balu vertinau. dažniausiai nevertinu.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-09-25 08:45

gunta

kas yra mūza? (kūrybai peno duoda pirmiausiai liūdesys- jis tyra ir tikra emocija intelektui prie to dar nesekli - o mūza- tuščias žodis-jis aplamai- jis reiškia, kažkas kas individą įkvepia kūrybai, tai gi tas kažkas yra konkretus dalykas kiekvienam, bendro-įkvepia KURTI, tai štai, liūdesys yra viena iš tų dvasinės būsenos emocijų, kuri, kaip tik ir įkvepia dainai, eilėraščiui, paveikslui ir t.t. emocija ta dvasinės būsenos kaip taisyklė (te nepyksta kalbininkai už taisyklę...) bet ji ne falšyva- liūdesys visada tikras, švarus.
trečio posmo paskutinė (ketvirta) eilutė l. prasta
o trečio trečia - paviršutiniška-patosiška,
eilėraštis prarastų panegirikos tonacijas, jei surastumėte tas dvi eilutes intelektualine, filosofinės išminties atžvilgiu- parašytumėte stiprias, savo prasmingumu, kaip sustabdančią išmintingą tiesą, ir jei žodyje (žodžio vietoje-paskutiniame posme) MŪZA parašytumėte, kad ir žodį LIŪDESYS :)
visumoje pozityvus, nuoširdus, bet gaila kad neapseita be patoso, panegirikos, paviršiukų.

pabandykite pagauti mintį "O lkiūdesį geriau išgrūskim pro vartus", - juk tai nemalonus darbas, kažką (liūdesį reiškia) varyti lauk-šalin, va jei rašytum "tinginį" "tingėjimą" tai būtu harmoninga.
paklausyk, pažiūrėk į liūdesio akis, ar dar nori jam užtrenkti duris, ar priimti jį, ir jis apkabintas, ištirps, kaip rūkas išsisklaido tekant saulei, pakilęs nuo žemės - ir ta drėgmė, gaiva, tik akį atvalo (kaip dulkes, užsimuilinimą rutinos nuvalo) ir norisi giliai įkvėpti oro pilnais plaučiais, ir šiek tiek sustot, palaikyt jį įkvėpus, gyvenimas ryškesnis- neapdulkėjęs...

ten grubi klaida kas liečia liūdesį, o trečia eilutė- mintys ten - paviršutiniškos, ji panegiriška - artima tuštybei panegirika yra...

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas