Neprisiek visais savo dievais -
jų malda nesuteiks man pavėsio.
Nedabink savo žodžių melais -
aš visviena tavim netikėsiu.
Dangų kregždės suraižė sparnais -
netikėki, kad jam neskaudėjo...
Kaip ir man, kai lankeisi sapnais,
bet pabudus tik stūgavo vėjas.
Tylus vakaras šliaužia stogais
ir šešėliai nutĮsta alėja -
Kaip tada, kai maniau - amžinai
būsim mes, kuo nebūt negalėjom.
Liečia prieblanda pirštais vėsiais,
ten, kur nuoskauda mirti galėjo.
Ji gyva. Ir dulsvėja keliai,
kuriais niekur kartu nenuėjom.