Jaunaty visada susirenka
norų girliandos –
nutūpia ant pečių,
trokštantiems pokyčių.
Alsuoja.
Žiūriu į dangų.
Ar tu irgi žiūri?
Kur bebūtum.
Regis tik aš.
Bet man užtenka,
nes viršuj visada girdi –
mano širdį gydo mikstūra, -
jie ją turi –
niekada neparduoda,
bet visada duoda,
kai paprašai.
Prašau gal dažniau
nei derėtų –
ant mano batų gėlėtų
auga ramybė:
nešuos su savim,
net kai širdy pilnatis –
nešuos ir tikiu,
kad poryt be mikstūros apsieisiu,
toli toli eisiu –
rami ir saugi:
užaugusi,
patekėjusi.