Vis

Viskas taip neišvengiama
Lyg liepsnojančiu degtuku į akį
Lyg grimztum beržo suloje

Ar kada matėte sutrūnijusį beržą
Šaltyje jis dar tiesus
Dar stovi
Bet ateis pavasaris
Ir kamienas subyrės į gabalus

O beržo grybas
Sako stebuklingas vaistas
Jis išliks

Beržo derva
Tinkamai surinkta deginant
Irgi vaistas

Sula mūsų akių
Mūsų lūpų
Liežuvio
Ir degutas mūsų smegenyse
Kad dantračiai suktųsi sklandžiai

Tikiu
Žodžiai lyg
Lapai
Spiečiasi aplink beržus
Kiekvieną pavasarį

Ir jų šnabždesys
Mums sapnuojasi
Vis