Baltu šniokštimu mintys kaupiasi
ir bėgdamos pėdsakus meta
aš galvą pakėlus dairausi į dangų
o ten
šitiek daug
varnų
karksi
ir klausiu aš jų
ar nežino kur rasti
namus, kur ramybė gyvena
o jos tiktai spjauna
prieš vėją
ir snapu modamos rodo
į naktį, kur mėnuo nemiega
ir šimtas mažų žiburėlių
nutūpusių uosio viršūnėmis
prieglobstį randa