Ji skrido kuo arčiau saulės. Brovėsi pro debesų kalnus prieš vėjo gūsius. Vis artėjo ir artėjo prie savo tikslo. Kol pajuto karštį. Karščiu spinduliavo jos vidus. O saulės spindulių jėga padvigubino. Ji žinojo ką daro. Ji žinojo, kad buvimas arti saulės ją sudegins. Juto vis didėjantį karštį, kuris skausmingai pradėjo svilinti sparnus, kurie rodos dar taip neseniai išsiskleidė. Karščio liepsna pamažu plėtėsi. O ji nesitraukė. Ji norėjo sudegti. Ir pabiro iš dangaus smulkios pelenų dulkelės, paliesdamos kiekvieną jautresnę sielą...