Viršūnė klevo nusidažė –
Švelnus ruduo ją puošia vėliai,
Jo žavesys įprasmins būtį,
Skausmai paliks viltingą sielą.
Šviesa pasklis ramybės uoste,
Praskaidrins tamsumų oazę,
Pabūgę negandų šešėliai
Ištirps srauniosios upės juostoj.
Ruduo paveikslą tapo ryškų,
Jo potėpiais liepsnoja medžiai,
Išaušęs rytas rūką sklaido,
Diena vėl verčia naują lapą.
Keliauja debesys tamsieji,
Vandens ąsočius prisipildę,
Lietaus varpeliai jau suskambo,
Pravirkę krenta žemėn tingiai.
Šermukšnių uogos, lyg viliokės,
Raudoniu šaukiasi gėrėtis,
Ruduo, ruduo per gamtą traukia,
Pilna žavių spalvų jo klėtis.