*******

Moterų skausmas,
Kai Jos alkanos Gyvenimo,
Turi neišmatuojamą žvilgsnį į esatį,
Kaukšėdamos kulniukais per dabartį,
Jos barškina vėjo varpeliais,
Sukeldamos audrą langinėse.
Daugiaformatės, nuogos Veneros,
Blyškiomis, vyšnios formos lūpomis,  
Guldomos į dylantį medvilnės audinį,  
Veidais į viršų,
Užkalba viršūnes lyrišku sopranu,
Balsu išgauna atspalvį ne tai pilką,
Bet pilkesnį už praeitį.

Jos pradmuo, bet ne indas gerėtis,
Jei nebūsi žingsniu per ateitį,
Jų veidai, paguldyti į viršų,
Suaižės į šimtus matomų klosčių,
Jos nutils, o Tavo pirštai neužčiuops Jų Gyvenimo,
Tu per žingsnį, per vėlai- tapai akmeniu.