Aš pasakiau čia bus šachučiai ir matučiai;
Daržely pasiklydę pabiručiai
Jie bijo mano ūsų ir manęs,
Megztinio mano ir rankyčių bijo
Ir nors milicija manęs nepasivijo
Į Dievą vis dar aš tikiu, na, nes
Šventa Marija buvo nekalta mergelė,
Tik spalvos prakartėlėj jau išbluko -
Ir Jezusielis neužkibo ant kabliuko:
Lai machometą zionistai gelia.
Lai machometą zionistai uosto
Atplaukę tai į vieną tai į kitą uostą
Supras manųjų pąžastų gelmes
Kurių viduj manoji meilė želia
Ir Damijonas (jis išeina iš darželio)
Taip netikėtai petnešas pames.
Aš, Kostia, šituo eilėraštuku šposiju, i niekam nieka ninoriu bloga. Šposas yra šposas, satyra, i sisi kialnėse. Otap blyn
Ačiūs skaičiusiems, rašė Konstantinas Reikauskas (prosta Kostia) pinkias mynutes dvimsiaptintą dieną.
Didikuoju anūkei Aširai anglijoj, pronūkiams Amirui ir Samirui vokietijoj, bei žmonos vaikinui Džamalui. Viva la komunizmas, viva la rivoliucija, viva la liberalismus.
Jei nuorit, pridėkit moni v'drauguosna pažinčių svitainėse, xxKoStia69Xx, ili klasė. lt
Ačiūs dar karts už demesėlę, kad jums saulelės neužstotų debesėlis, kad žmuons bachūrs nebūtų tuos besielis, ir ką paveizėt leistų kartų pirmutėlį.
Dar kartą da iščio raz nuorėčiau pasidžiaugt feminasizmu, antivyrikumu bei panašiomis vakarų pasaulėlę virtybėmis. Nikenčiu valadimiro putainio.
Nu pokštas vykęs, Anzelmas karste miklina riešą (: Tik, ar tikrai autorius prie šio teksto tepraleido penkias minutes? Jei taip, patarčiau rimuoti ir toliau. Prierašas prajuokino, toks pažiūrų deklaravimas, ne visai vietoj.
vo,ne be reikala bovau pasėėlgosi Konstantina-kad skėlė-tad skėlė!
perdouso kunigaikščiou Matutiou,jug yr čia laukams-akurat ons ryto baliauninga švėnt sava 45 metelius-saka,kad Gabrielius anokioks bus,senėlis ano irgi norėjė sodalivaUTĖ,BET NESPĖJĖ ŽEMAITĖŠKA TOSTA PARUOŠTĖ(MONA KOMPS GERIAU OŽ MONĖM ŽĖNA,KADA DĖDIOSĖM PAVARYTĖ)
VIVAT PLUNGĖ,VIVAT ALYTUS!
(ŽALTY,KAD IŠ TOS ALTERACĖJĖS NESUSĖŠĖKTĖ TOKIO GARBINGO VĖITO:()
gera prakalba globalia tema (svarbiausia) Tema kabinta ne ant patriotinio snarglio, o ant vidinių raumenų (meilės dievui ir tėvynei) Baimės šiek tiek yra (Dominijonui iš Alytaus, kad kelnytės nenusmuktų su šachučiais ant puodukų sėdint:) Ir aš šito bijau:(. zionistai? gal sionstai? tada lyg ir prakeiksmo nerasti savo žemės simbolis būtų?... Nžn, Kostia. Bet buvo įdomu suprasti visa tai. Man patiko jūsų žvilgsnis ir visko išsakymo būdas:0
satyra gera, kai ji neperspauta, nesarkastiška, nekandi, tuomet satyrikas geras amato meistras
tau sekasi Konstantinai. Konstanta- nuo žodžio, pastovus
sveikinimai su puikiu kūriniu