Paukšteli, lesk.
Kaip gera jausti, kai lesi.
Gerklė nustoja čiaudėti,
Tyla užspringsta kosulys.
Dangus čia pat
Su duonos trupiniu ant delno
Ir net... su manimi,
Koks jau užaugęs,
Koks dabar esu.
Lietaus lašelyje vaivorykštė trispalvę kelia,
Nuščiuvęs žaibas laukia
Kol debesį išvaikščios griaustiniu.
Ir Petras Cidzikas su kryžiumi
Nešiojęs Lietuvai juo laisvę,
Išeiti rengiasi į Vatikaną...
O paslaptie, sakyk, ko reik,
Kad atsivertum tu?
Kad iškalbėtum tiesą į akis?
Paukšteli, lesk.
Kaip gera, kai lesi
Paduotą trupinį ant delno
Ir ten, Vatikane,
Tarnybos Dievui nemažai,
Tačiau Švenčiausioji Dvasia
(Kas patikęs?) nebuvusi dar ten,
Ir Petras Cidzikas jai ruošiasi į talką.
Dėmesio vertos mintys apie Petro Cidziko viso gyvenimo Tėvynės labui nenuilstamą veiklą: www.voruta.lt/lietuvos-dvasinio-atgimimo-labui/;2012-08-23 11:46 Vytautas Bogušis | Alfa.lt
,,... Ir ten, Vatikane,
Tarnybos Dievui nemažai,..."
Ne dažnas išsliuogia toliau savo asmeniško slenksčio bent pasidomėti kaip kaimynas gyvena, o juo labiau pasidalinti bent tuo - kuom pats "persikrovęs", o ką jau kalbėti apie platesnį mąstą, tačiau "išsižioti" ir pirštus atlenkti "tik į save"- puikiai sugeba... ir - ne tik... /netgi - kolaborantų atsiranda/
Drąsių įžvalgų istorinių įvykių karuselėje-:)
hameleon, negi pasirinkai slapyvardį pagal savo natūrą? Netikiu. Ir manau, kad nepatikėsiu. Na, o dėl Cidziko, tai irgi sąžiningai sakau, kad šitam vaidintojui -ubagėliui jau 1987 metų rugpjūčio 23 d. Adomas Mickevičius Vilniuje spaudė ranką. Taip, taip, poetas Adomas. Tikiuosi, kad pažįsti tokį. Beje, spaudė, net tik jis, bet ir KGB. Na, o Lietuva? Tai vėlgi sako, kad šį ubagą- vaidintoją apdovanojo Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu. Bet pasitikrink pas bobules, jos viską žino. O aš vis tik manau, kad šitų žmonių vien pavardžių paminėjimas kur kas daugiau reiškia, negu tavo – mano ir viso Rašyk šedevrai.