2017-08-14 11:28
Iki pat sielos gelmių sukrečiantis kūrinys. Puikiai atskleistas romantizmo epocha: garbė svarbiau nei pasistoję piestu plaukai; laimi ne tas kuris gudresnis, o tas kuris laiku užsifrendina Širšę; žvakių šviesa, ant plieno ašmenų- (manau čia aiški aliuzija į visų mėgiamą super hitą: "Ant tėvo dalgio ašmenų...". Modernizmo ir postmodernizmo samplaika, perskrodžianti laiką ir jautriai užčiuopianti šių dienų aktualijas).
Na ir puikiausia vieta- galva riedanti nežinomu kūnui keliui, sakanti: "oj". Tas, toks paprastas, nuoširdus "oj" pavergia skaitytoją ir norom nenorom priverčia giliai širdyje jausti užuojautą, tam nelaimėliui Hobitui, tuo pačiu džiaugtis triumfavusia teisybe.
Tie sumišę jausmai terioja skaitytojo sielą ir jis nebegali užmigti. Tokį pėdsaką gali palikti tik, neabejotinai, genialus kūrinys.
2017-08-14 10:25
o kodėl du kūriniai ne vienas ne visi
2017-08-14 10:25
visi kas dalyvavot privalot pasisakyt
2017-08-14 08:12
Subtilu
Skaniai suskaičiau
Be galo elegantiškas rimas
Ir nors mano galva apdainuotajame reikale, kuris prisišaukė vendeta, tiesiogiai nedalyvavo (džiaugiuosi nemačiusi!), kažkiek jaučiuosi viso šio epo dalimi :)
In memoriam Cerberis
2017-08-14 00:01
kodėl ne pas kiekvieną šauktukai
2017-08-14 00:00
kodėl komentuojat ne eilėmis
2017-08-13 23:50
Mane labiausiai džiugina, kad praėjus tiek dienų ir tiek naktų, cerberis neišnyko kai kam iš sapnų. Šis kūrinėlis yra toks in memoriam jaunystės šėlionėms, pilnas jausmo, kad nepaisant to, jog dėl kai kurių poelgių gali būti gėda, tačiau juos smagu prisiminti. Ir net kerštas neištrina puikių prisiminimų apie trigalvį cerberį be dviejų galvų. Ne toks gilus kaip Cerera šedevras, tačiau vis dėl to irgi griebiantis už širdies. Ne tiek, kad sukeltų infarktą, tačiau skilvelį suvirpiną. Nedvejodamas pirkčiau šios autorės išleistą eilių rinkinį. Tikiuosi, kad ji dažniau mus nudžiugins tokiais kūriniais!
2017-08-13 23:10
Gerbemeusi
Gerbimiausi
Girbiamiausi
nu žodžiu... poetai,
noriu priminti, kad į jus kreipėsi Balta Žiurkė iš MMM Dvaro, Pirmoji Tokiu Vardu, Neklystančioji, Fantastų, Royal Club ir Šėlstančių Škvalų Karalienė, Klišių Laužytoja ir Prozos gynėja, Poezijos Regentė ir Fermentinių Sūrių Graužikė, Taziko Pirmojo Motina, Didžiausia iš Didžiųjų, VISO Pasaulio Valdovė!
So please - SHUT UP!
SHUT UP!
SHUT UP!
Ir nepamirškite atsiklaupti, kaip dera Valdovės akivaizdoje ;-)
2017-08-13 22:28
o cerera primena šedevrą
2017-08-13 22:22
fantastinis scenarijus to kas jau buvo visiems jiems būnant kartu ką tik paprasto ir realaus
2017-08-13 22:08
Tikriausiai yra kažkoks scenarijus apie kurį mes nieko net nenutuokiam :)
2017-08-13 21:26
niekam jūs neįdomūs apart jums neįdomių 'kitų'
2017-08-13 21:26
neatsibosta jums varijuoti tą patį eilėse ir komentaruose
2017-08-13 21:23
Kokie žodžiai, koks rimas!
Perskaitęs paskutinę eilutę net suvirpėjau. Čia ir buvo kūrinio "vinis".
Skaitydamas jauti, kad autorė viską patyrė pati, sudėdama savo sielos spurdesį į eiles.
Per vieną vakarą du tokie puikūs kūriniai, sulaukę milžiniško dėmesio. Viskas, pereisiu į poeziją.
2017-08-13 21:22
primena cererą
2017-08-13 21:19
Primena kažką pažįstamo, jaukaus ir tikro. Gal Mačernį...? Ta pati nuotaika, tas vidinis nerimas, lyrinio herojaus blaškymasis...Tik paklausykit:
„Į žemę piktas vakaras atėjo
Toks baisiai svetimas ir neramus“
arba
„Tokia tyla! Ji lyg kančios pribrendęs lašas“
Tačiau autorė, skirtingai nuo aukščiau pacituoto poeto, visgi galiausiai patiki šviesiu rytojumi ir savimi, išsklaido tą blogą nuojautą ir tuo pačiu palieka viltį skaitytojui.
5
2017-08-13 21:10
Man koma nuo užplūdusio endorfino.